Vyrai medžius pjovė kaip savo

Straipsnio autorė Eglė Mičiulienė, Vilkaviškio krašto laikraštis „Santaka“

Prie Karklinių tvenkinio poilsiavęs jaunimas pritrūkus 

malkų nusprendė nusikapoti netoliese žaliavusį beržą.

Žmonių nemeilė gamtai kartais net nestebina. Jei nuo vaikystės neįdiegta, kad negalima atvažiavus į mišką laužavietėje palikti nešvarių plastikinių lėkščių ir šakučių, kad nebūtina su automobiliu įvažiuoti kone į patį ežerą, kad nevalia laužyti medžių, matyt, žmogus to ir nesupras. Tačiau stebina bukagalviškumas: mat kai kas mano, jog nupjautas žalias medis tiks geram laužui susikurti, o to nupjauto medžio niekas nė nepastebės.

Sugalvojo – ir nurėžė 

Paskutinį rugpjūčio savaitgalį prie Karklinių kaimo tvenkinio automobiliais suvažiavo jaunimo kompanija. Vienu metu pritrūkę šilumos ar šviesos poilsiautojai nusprendė pasišildyti nupjovę vieną iš gretimai žaliuojančių beržų. 

Sekmadienio rytą, kai gamtoje įsikūręs jaunimas automobiliuose ir palapinėse dar ramiai pūtė į akį, prie vandens telkinio atvažiavo ūkininkai. Žmonės iškart pastebėjo, kad bendruomenės išpuoselėtame beržynėlyje stirkso maždaug krūtinės aukštyje nukapoto medžio kamienas, o šalia įsikūrusi kažkokia kompanija. 

Ūkininkai apie vandalus iškart pranešė bendruomenės pirmininkei, seniūnui, o šis tel. 112 pagalbos kreipėsi į aplinkosaugininkus. 

Kėlė iš palapinių 

Tą sekmadienį Marijampolės apskrityje būdrauti kaip tik buvo paskirtas Vilkaviškio rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Vitas Bakas. Gavęs pranešimą apie pažeidimą, jis apie 9 val. ryto nuvažiavo į Karklinius. Tuo pat metu prie palapinių atvyko ir Keturvalakių seniūnas Gintautas Urbšys. 

Įmigusius, kaip vėliau paaiškėjo, marijampoliečius vyrams teko kelti iš palapinių. 

Vienas iš sugebėjusiųjų prabusti parašė pasiaiškinimą, jog naktį pritrūko malkų, tad kirviu nusikapojo vieną po ranka pasitaikiusį beržą ir jo kamieną sukrovė į laužą. Tiesa, žalia mediena ugniai sunkiai pasidavė – apdegę kamiengaliai taip ir liko gulėti laužavietėje. 

Visą kaltę, kad nukapojo medį, prisiėmė 22 metų marijampolietis I. L. Jam buvo surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas. Už nupjautą beržą skirta 57 eurų bauda ir priskaičiuota 126 eurai gamtai padarytos žalos. 

– Kol mes aiškinomės situaciją su vyruku, kuris prisipažino nukirtęs beržą, iš vienos palapinės išlindo jauna panelė. Ji atsisėdo ir ėmė klausytis, kas čia vyksta. Paskui išsitraukė saulėgrąžų pakelį ir čia pat ramiausiai pradėjo jas gliaudyti, lyg situacija nebūtų verta jokio dėmesio ir visiškai jos neliestų, – jauno žmogaus abejingumu stebėjosi aplinkosaugininkas. 

Per daug nusviręs 

Po savaitės panašus atvejis užfiksuotas ir Alksnėnų kaime. Čia taip pat savavališkai buvo nukirstas medis. 

Rugsėjo 5 d. iš kaimo gyventojų gavęs pranešimą ir į Alksnėnus nuvykęs agentūros vyr. specialistas Stasys Matonis rado ant žemės nuleistą gluosnį, augusį bendro naudojimo teritorijoje. Į aplinkosaugininkus kreipęsi žmonės nurodė, kad medį nurėžė alksnėniškis M. G., kuriam, beje, prie tako augęs lapuotis visiškai netrukdė. 

Pats pažeidėjas S. Matoniui pareiškė, jog po lietaus bevaikštinėdamas po gyvenvietę pastebėjo nusvirusį ir ant vandens telkinio esą užvirtusį gluosnį įtrūkusiu kamienu, tad pasitaręs su žmona nutarė jį nupjauti. 

Tačiau, aplinkosaugininkų teigimu, medžius be jokio leidimo galima pjauti tik savame kieme, o versti valstybinėje teritorijoje žaliuojančius medžius, net jei jie įtrūkę ar palinkę, galima tik seniūnijos atstovams ir tik turint ekologo leidimą. 

Alksnėnų gyventojui teko susimokėti 28 eurus baudos (nes žmogus iškart prisipažino ir gailėjosi dėl savo pažeidimo) bei dar 126 eurus už gamtai padarytą žalą. 

Įkainiai skiriasi 

Verta žinoti, kad atsižvelgiant į augimo vietą medžių atkuriamosios vertės įkainiai didinami. 

Už kaimo bendro naudojimo teritorijoje nupjautą medį žala skaičiuojama didesnė pusantro karto, mieste, miestelyje ir visuomeninės paskirties teritorijoje padarytas toks pat pažeidimas vertinamas netgi dvigubai didesne suma, o valstybinės reikšmės parke, miesto centrinėje dalyje, senamiestyje, miestų ir miestelių parkuose, skveruose nupjovus medį žala išauga net tris kartus. 

Medžio atkuriamoji vertė botanikos sode ir kitose dendrologinėse teritorijose įvertinta net penkiais kartais brangiau.