Kasdienybėje neturinti laiko liūdėti

Nesuprasdavau, kodėl mama rinkdavo nuo stalo duonos kriaukšles ir jas padžiovinusi sudėdavo į drobinį krepšį. Bet paskui pamačiau, jog iš jų, akmens kietumo duonos žiauberių, prieš didžiąsias šventes, gamina gaiviausią pasaulyje gėrimą – naminę girą. Tokią pačią gardžią naminę girą
gamina ir Karklinių kaimo (Keturvalakių seniūnija) gyventoja Regina Cikanaitė - Mineikienė.
Prisimenate, kaip Žaldokas gaminamą alų saugojo nuo triukšmo ir pašalinių akių? Kaip gyvą trapią būtybę !.. Naminės giros paruošimui, patikina Karklinių kaimo gyventoja Regina Cikanaitė – Mineikienė, taip pat reikia ne mažiau rūpesčio, meilės ir šilumos, nes šis procesas – gyvas.Dažnas Vilkaviškio krašto žmogus yra ragavęs savo kraštą garsinančios visuomenininkės, puikios namų šeimininkės Reginos Cikanaitės – Mineikienės pagamintos giros. Reta seniūnijos arba rajono šventė apsieina be šio gaivaus gėrimo. Gira atsirado neatmenamais laikais Rytų Europoje baltų apgyvendintoje teritorijoje ir Lietuvoje ypač išplito nuo XVI amžiaus. Dabar gira laikomas vienas iš lietuvių, lenkų, rusų ir baltarusių nacionaliniu gėrimu.
„Man, kaip Žaldokui, jeigu turiu karštą akmenį, tai pasiseka pagaminti girą“,- žodžio kišenėje neieško Regina. Dienos – kitos gaivųjį gėrimą gali ragauti ir vaikai, bet paskui tinka tik suaugusiems, nes taip „sustiprėja“, kad, juokauja Regina, tvirtą vyrą gali parversti, labai „ant miego traukia“...
Regina pasakojo, kad gaminti girą pradėjo nuo tada, kai, parodo į aukštą dailų jaunuolį, šis vaikas dar buvo mažas. Nė neprisimena kokia proga tai buvo, bet girą ragavusiems vaikams ji labai patiko. Moteris giros gamybai ruošiasi iš anksto – nuo stalo surenka atlikusias duonos kriaukšleles, jas sudžiovina ir deda į dėžutę. Giros gamybai ji naudoja ir obuolius, ir razinas... Dar reikia cukraus, vandens, mielių... „Giros gamybos ceremonija ilga“,- vienu sakiniu apibūdina pašnekovė. Gaivaus gėrimo skonis priklauso nuo duonos rūšies, razinų, mielių, o svarbiausia – šeimininkės nuotaikos.
Apie 20 metų girą gaminanti Karklinių kaimo gyventoja nuolat sulaukia kaimo gyventojų prašymo šventei pagaminti gaivaus gėrimo, juk, kaip ne kaip, gira yra nacionalinis produktas. Ją labai mėgsta Reginos namiškiai, į svečius kartkartėmis užklystantis brolis iš kaimyninio Šakių rajono - Lukšių seniūnas Vidas Cikana. Keturvalakiuose bendruomenės organizuojamose šventėse Regina taip pat vaišina žmones gira, o jos paragavę kunigai sako, jog gėrimo skonis – dieviškas, atgaivinantis ir kūną ir dūšią.
Kitas ponios Reginos talentas – gaminti kibinus. Jų gamyba maloni, jeigu reikia gaminti šeimynai, bet kai paprašo pamaitinti kelias dešimtis svečių, tai tenka plušėti su gausia pagalbininkų brigada.
„Aš esu tokia, truputį nespakaina. Jeigu kaime vyksta šventė, tai dažniausiai mano kiemo kamaroje verda žuvienę, paskui ją veža į aikštę žmonėms dalinti. Gal kartais per daug kišu nosį, kur nereikia, bet dauguma mūsų giminės atstovų tokie. Antai brolis Vidas Cikana ne tik Zyplių dvaru rūpinasi, bet ir puošia Lukšių miestelį – labai kūrybingas žmogus“,- pasidžiaugė Regina. Ji prisipažino dalyvavusi ne viename tautodailininko V.Cikanos organizuotame plenere Šakių rajone, o laisvalaikiu, kai liūdna, kuria eilėraščius.
Išminčius yra pasakęs, kad puiku sugebėti nutapyti kokį ypatingą paveikslą arba iškalti skulptūrą ir šitaip sukurti kelis gražius daiktus; tačiau moraliniu požiūriu kur kas šlovingiau būti skulptorium ir tapytoju tos aplinkos, kurioje pats gyveni. Paveikti dienos kokybę - štai aukščiausias visų menų.

vilkaviskietis.info