Gyventojų pavardės

Karklinių kaimo gyventojų pavardžių reikšmės ir kilmės:

Alaburda – iš Galaburda pavardės. Plg. brus. Галабурда: ukr. галабурда ,,skandalistas, riaušininkas, triukšmadarys‘‘.
Andriušaitis – pavardė yra kilusi nuo graikiško Andriejaus vardo, kuris reiškia ,,vyriškas, drąsus“.
Antulionis – mažybinis darinys iš Antanas. 
Aranauskas – pavardė siejama su hebrajišku Aarono vardu (hebr. didingas, šviesus).Plg. lenk. Aronowski, Aranowski, Aronowitz, Aronowic. 
Astrauskas – plg. lenk. Ostrowski, rus. Ocmpoвckuй
Bačinskas – galbūt kaip ir Bačys plg. brus. Бацюк: бац я ,,tėvas‘‘. plg. lenk. Baczynski.
Balsevičius – galimi kilmės aiškinimai: liet. balsis „baltas gyvulys“, balsys „baltas šuo, kiškis“ (plg. *balsas „baltas“, balsvas) arba liet. balsus „garsus“.
Baltrušaitis – pavardės kilmė siejama su Baltraus vardu, kuris yra vardo Baltramiejus trumpinys. Baltramiejaus vardas kilęs iš aramėjų kalbos (Bar-Talmaj „Tomajo sūnus“- aramėjiškas graikų Ptolomėjo vardas).
Bapkauskas – iš slaviško žodžio ,,babka“ išvertus reiškia ,,boba, senutė“. 
Bendaravičius - pavardė yra kilusi nuo žodžio ,,bendorius“ . Lietuviškai ,,bendorius“ , rusiškai ,,bondar“ reiškia kubiliaus profesiją. 
Birštonas – galbūt iš Biržt-onas. Dėl biržt- plg. biržtva ,,beržynas; baltmiškis‘‘ (LKŽ I 852) (gali būti ir iš Biržtv-onas), beržta ,,žemė, kur auga beržai‘‘ (ten pat, 778). 
Budrevičius – pavardė kilusi iš žodžio ,,budrus". Budrus tai tas, kuris ,,greitai pabunda, sargus"; ,,akylas, apdairus"; ,,gyvas, smagus, mitrus". 
Būdžius – greičiausiai yra sulietuvinta pavardės Budzius variantas. Plg. lat. Budze, Budzis, Budži kaimas, Budžus kaimas. Pastarieji lat. vietų vardai siejami su lat. ,,budzis‘‘ ,,senas, suvargęs, be jėgų žmogus; kas apskritai nereikalingas, nenaudingas ir kt.“ Tad galima būtų įtarti, jog mūsų pavardės Budzis, Budzys, Būdžius iš šiaurės žemaičių taip pat sietinos su lat. ,,budzis‘‘ ir dėl to laikytinos latviškomis (kuršiškomis?).
Čirvinskas - pavardė yra kilusi iš slaviško žodžio, kuris reiškia ,,širdį“ arba ,,raudį“ (rausvumą).
Galeckas - kilmė nėra visiškai aiški, tačiau manoma, kad ši pavardė galėjo kilti nuo kaimų pavadinimų - Gałki, kurių keletas yra Lenkijoje. Plg. lenk. Galecki.
Galinskas – Pavardė gali būti suslavinta iš pavardės ,,Galinis'', kuri kilusi nuo žodžio ,,galas". Galinis - ,,sodžiaus galo gyventojas; galulaukių gyventojas”. Plg. lenk. Galenski, Galinksi, Golęski, Golynski, Galęski. 
Grigaitis – iš vardo Grigalius: Gregorius.
Gvazdaitis – kilmė nėra aiški, bet plg. lenk. Gwóźdź (sen. lenk. gwozd – miškas).
Kregždys – galbūt sietina su pavarde Kregždė, plg. kregždys ,,kregždė‘‘.
Kasparavičius – iš vardo Kasparas (lot. Casparus < iran. (persų) Kansbar „iždininkas“).
Kauneckas – siejama su lietuviškais žodžiais ,,kaunius“ (tas, kuris mušasi) ir ,,kaunis“ (kova, mūšis, peštynės). Gali būti vietovardinė - iš miesto vardo Kaunas. Bet įmanomi ir slavinimo atvejai iš pavadinimo Kaunas. Be to plg. lenk. Kownacki. 
Kavaliauskas – pavardė yra kilusi nuo žodžio ,,kavolius“, kuris į mūsų kalbą atėjo iš slavų kalbų, lenkiškai ,,kowal“ , baltarusiškai ,, kavaĺ“ reiškia kalvio profesiją. 
Kazlauskas − pavardės kilmė iš lenkų ar baltarusių, siejama su žodžio reikšme „ožys, oželis“. 
Kiveris – plg. liet. Kivaras, lat. Kivers. Kilmė neaiški. Plg. liet. germanizmą ,,kiveras'', ,,tokia senoviška kariška kepurė'', kiveris ,,senoviška aukšta kariška kepurė'', lat. kivere ,,kareivio šalmas, galva''. 
Kriaučialiūnas, Kriaučiūnas – pavardė yra kilusi nuo žodžio ,,kriaučius“, kuris į mūsų kalbą atėjo iš slavų kalbų, lenkiškai ,,krawiec“ reiškia siuvėjo profesiją.
Krunkatis – plg. Kronkaitis. Galbūt sietina su liet. krunkas ,,varnas, kranklys‘‘ arba krunkis ,,kosulys‘‘ (LKŽ VI 707).
Kudirka - tai prancūziškos kilmės pavardė. Iš pradžių prancūziškai pavardė rašėsi Cuoderc ir Cuderc, kol lietuviškai tapo Kudirka. Į Lietuvą, bėgdami nuo karų ir maro 1705 m., 1711 m. Cuodercos atsikraustė iš pietinio Provanso regiono. Pasak Kūdirkų geneologijos medžio tyrinėtojo Rimvydo Butauto-Kudirkos, tai buvo avių ir vynuogių augintojai, gyvenę žaliame kalnų slėnyje prie upės. Palikę savo tėvynę jie apsigyveno Prūsijoje. Pirmasis Lietuvoje gyvenęs Cuoderca, gimęs apie 1630 m. vedė lietuvaitę. Kudirkos daugiausiai išplito Sūduvos krašte (juk Sūduva prie pat buvusios Prūsijos žemių). 
Kulboka – liet. kulbokas ,,lenkta medinio jungo (ar vežimo) dalis, į kurią įkišamas jaučio (ar arklio) kaklas; kumbrys''. 
Kulvinskas – galbūt suslavinta iš pavardžių Kulvis, Kulvietis ar pan., o šios kilę, matyt, iš kaimo vardo Kulva (Jonavos raj.).
Kundoka – galbūt sietina su lenkiša pavarde Kundak.
Jokubynas – iš Jokūbo vardo.
Ližaitis – plg. liet. ,,ližius'' ,,laižytojas, smaguris''
Lukšys – matyt, pravardinės kilmės, sietinos su liet. lukšas, -a ,,didelėmis, nulinkusiomis ausimis; žioplas, nevikrus‘‘, lukšas ,,žioplys, ištižėlis‘‘ (LKŽ VII 679), plg. lukšis ,,galvijas, kurio ragai lenkti į šalis‘‘ (ten pat, 680).
Lazauskas - dažnai gali būti iš Lazdauskas. Suslavinta iš Lazda, Lazdinas ar pan. Galbūt iš liet. lazda ,,apdailintas, be šakų, medžio stiebelis einant pasiremti, suduoti kam nors ar pan., lazdynas”. Plg. lat. Lazda: lat. lazda ,,lazdynas; lazda”. Bet ir skolinimas įmanomas, plg. lenk. Lozowski, rus. Лазовский.
Matukaitis, Matulevičius, Mačys – iš krikšto vardo liet. Motiejus, Matas, lenk. Maciej, Mateusz, kilusio iš hebrajų (sen. žydų) kalbos ,,mattithja“ reiškia „dievo dovana“.
Mineika – nevisiškai aišku, ar priesagų su –eik- vediniai iš liet. minti “trypti, mindyti” ar iš minti “turėti galvoje, atmintyje, nepamiršti, minėti; spėti; galvoti, tarti, manyti; suprasti, išmanyti”, minėti “kalboje ar rašte vardyti ką, kalbėti apie ką; prisiminti, turėti galvoje, neužmiršti”. Turint prieš akis visus asmenvardžius su min(t)-, pastaroji prielaida atrodytų kiek įtikinamesnė. 
Markevičius – iš krikšto vardo – lot. Marcus, hebr. Mark.
Mieliauskas – kaip ir Miliauskas, Milauskas, Melauskas, Milius kilo iš krikšto vardo Emilijus ar Milijus. Galbūt Milius vienu kitu atveju gali būti kilęs iš liet. sudurtinių asmenvardžių su pirmuoju sandu mil- (Milgaudas, Milkantas ar pan.
Miežlaiškis – iš liet. ,,darželinis dryžutis‘‘ (LKŽ VIII 160).
Nemura – kilmė neaiški. Galbūt sietina su lat. nęmurs ,,mažas, smulkus padaras‘‘ (LVV II 901).
Puskunigis – pravardinės kilmės pavardė, sietina su liet. puskunigis ,,sakytojas, pamokslautojas, kunigo pareigas atliekantis žmogus; klierikas, turintis diakono šventinimus‘‘.
Pajaujis – plg. liet. „pajaujis“ (vieta palei jaują); vieta šalia kluono.
Paulauskas – pavardės kilmė yra iš krikštavardžio Paulius (lot. paulus - mažas). 
Rastėnas – nuo lietuviškų žodžių ,,rasti'' (ieškant aptikti, užeiti ką pamestą, paslėptą, paliktą), ,,rastinukas" (rastas vaikas, pamestinukas). 
Rupeika – galbūt iš liet. rupus ,,stambus, nesmulkus; didelis, stambus; kuris nelygaus paviršiaus, šiurkštus; stačiokiškas, nemandagus‘‘ (LKŽ XI 1007).
Sakalauskas – sietina su lie. sakalas.
Sanda – greičiausiai tai germaniškos kilmės pavardė, plg. vok. Sand, Sando, Sande.
Sarpalius – pravardinės kilmės pavardė, sietina su liet. sarpalius ,,kas snarglėtas; nevaleika, snarglius‘‘ (LKŽ XII 166), sarpalinti ,,atmestinai dirbti; niekus plepėti, pliaukšti‘‘ (ten pat) ar pan.
Slibinskas – galbūt suslavinta pravardinė pavardė Slibinas ar pan., sietina su liet. slibinas ,,sparnuoto roplio išvaizdos pasakų pabaisa, drakonas‘‘ (LKŽ XIII 7).
Sidabra – greičiausiai pravardinės kilmės pavardė, sietina su liet. ,,sidabras'' ,,brangusis, nerūdijantis baltas metalas''. 
Šakočius – greičiausiai iš liet. šakočius ,,šakotas medis ar pagalys; šiurkštus, neaptašytas žmogus ir kt.‘‘ (LKŽK).
Šaukščius – iš liet. šaukščius ,,šaukštininkas; šaukštų dirbėjas‘‘.
Šneideris – pavardė yra kilusi iš vokiško žodžio ,,der Schneider", kuris reiškė siuvėjo profesiją. 
Šriupša – greičiausiai iš Šriubša. Galbūt pravardinės kilmės pavardės sietinos su liet. šriubčioti ,,mažais gurkšneliais gerti, po truputį srėbti; gėrinėti svaiginamus gėrimus; šniurkčiojant verkti‘‘ (LKŽ XIII 586) ar pan. plg. dar Sriubas.
Švenčiūnas – pavardės šaknis švent- sietina su liet. šventas, - a ,,doras, kilnus, garbingas; tikras; religiniu įsitikinimu – esantis dievo malonėje‘‘ (DLKŽ).
Tekorius – pavardė greičiausiai reiškia žmogaus profesiją, kuris kadaise tekino, drožė, lygino tam tikru prietaisu; galąndo tekėlu, aštrino (tekėlas - sukamas skritulio formos galąstuvas įrankiams aštrinti, tekinti). Tačiau pavardė galėtų būti ir skolinta, plg. lenk. Toкarz, brus. Toкap, Toкapaў, ukr. Toкapь, rus. Toкapь.
Urbaitis - pavardė kilusi iš krikšto vardo Urbonas (lot. ,,urbanus“ miestas, miestietis). Plg. lenk. Urban, rus.Урбан, vok. Urban(i), Urbann, Urbahn ir pan. Iš krikšto vardo Urbonas (LPŽ, 1989: 1107). 
Utmana, Utmanas – pavardė yra kilusi iš vidurio vokiečių žemaičių dialekto žodžio ,,ûtman“, reiškiančio ,,atvykėlį“. Lietuvių pavardžių žodyne aiškinama, jog dar gali būti susiję su Gutmanas pavarde. 
Urbšys – kilmė ne visai aiški. Galbūt su formantu -š- iš Urba, Urbas ar kt. Panašios pavardės.
Galbūt negalima visiškai išleisti iš akių ir liet. urbti ,,urbinti, gręžti; neduoti ramybės, nuolat ūdyti, barti, uiti‘‘ (DLKŽ).
Vaitkūnas – iš Vatiekaus, Vaitkaus vardo (sen. slav. voj „karys, kareivis“ + po-techa „džiaugsmas“, u-techa „paguoda“), plg. lenk. Wojtkun. 
Valantinas – pavardė yra kilusi iš krikštavardžio Valentinas (lot. valens - ,,gyvuojantis“).
Vasiliauskas – pavardė kilusi iš slavų Vasilevskij, o ši kilusi iš graikiškos kimės vardo Vasilij, reiškiančio ,,karališkas, kilmingas". 
Velioniškis – kilmė neaiški. Kartais įmanoma raida iš Veliuoniškis – tai būtų priesagos –iškis vedinys iš miestelio vardo Veliuona. Bet galimi ir kitokie ryšiai, pvz. Vilėniškis.
Venckūnas - iš vardo Vencelis: Vaclavas (sen. slavų „didelė šlovė“). Plg. lenk. Więceslaw, Więc, ček. Vaceslav, vok. Wenzel: Wenceslaw.
Venerskas - pavardė siejama su senovišku vokišku žodžiu Wener, kuris reiškia račiaus profesiją. 
Vėlyvis – pavardė gali būti kilusi iš žodžių ,,vilioti‘‘ arba ,,viltis“.
Viliušis - pavardė yra tos pačios kilmės, kaip ir pavardės Vileikis, Vileita, Viliokas, Vilionis, Viliošius, Vileišis, Vilutis. Pasak „Lietuvių pavardžių žodyno" autorių, šios pavardės dažnai gali būti kildinamos iš liet. vilioti („traukti prie savęs, masinti, žavėti; masinant vadinti, kviesti; stengtis apgaulingai gauti‘‘), viliotis (,,turėti vilties, tikėtis“), vilti (,,vylių daryti, apgaudinėti“) ar pan. Galimas ryšys su Viliumi, dažniausiai trumpiniu iš vokiško vardo Vilhelmas (sen. vokiečių Wil, willo - noras + helm - šalmas). Palyginimui su lenk. Wilusz pirmą kartą Lenkijoje užregistruota 1345 m.
Vosylius – kilęs iš krikšto vardo lenk. Wasyl, Wasylo, rus. Василий brus. Ифсилий. 
Žaliabarštis – iš liet. žalias ir barščiai.
Žemantauskas – kilmė ne visiškai aiški. Galbūt kamienas žemant- yra iš žimant- (Žimantas). Tuomet jį būtų pamato laikyti sudurtiniu: ži-mant-.
Žirniauskas – iš liet. žirnis.
Žukauskas – pavardės kilmė siejama su slaviškos kilmės žodžiu ,,žukas“ (vabalas).

Sutr. plg. – palygink

Šaltiniai:
  • LKŽe (http://www.lkz.lt) 
  • LIETUVIŲ PAVARDŽIŲ ŽODYNAS, A. Vanagas, V. Maciejauskienė, M. Razmukaitė, –V.: Mokslas, 1985. –1151. 
  • www.stankiewicz.e.pl/index.php?kat=44 
  • www.delfi.lt/news/daily/lithuania/kokios-yra-musu-pavardes.d?id=31451957 
  • www.heraldrysinstitute.com/cognomi_italiani.php?paese=Germany&lang=en&cognome=Utmann 
  • http://maga.lt/28870 
  • ,,Petras Vileišis, 1851-1926", Jonas Ančinas, 41 psl.

16 komentarų:

Anonimiškas rašė...

Geras:D

.......... rašė...

tai kai gerumo mustukai:D

Anonimiškas rašė...

Sveiki, gal galite pasakyti šaltinį, iš kurio ėmėte pavardžių reikšmes? Būčiau labai dėkinga. :)

Anonimiškas rašė...

saltiniai surasyti po tekstu. prasom :DD

Anonimiškas rašė...

pirmiausia ne utmana,o utmanas...Ką reiškia pavardė Utmanas? Pavardės Utmanas reikšmė, kilmė ir statistika:



Lytis: Utmanas yra vyriškos giminės pavardė.

Trumpa reikšmė: Utmanas pavardės reikšmė pagal žodžio, kurio šaknis - Utma, reikšmę.

Kilmė: Utmanas yra lietuviškos kilmės pavardė

reginazzz rašė...

Trūksta žodžių - tai TOKS darbas. Šaunuolis (-iai)!!!

Anonimiškas rašė...

patiko :)

Vladas Palubinskas rašė...
Tinklaraščio administratorius pašalino šį komentarą.
Vladas Palubinskas rašė...
Autorius pašalino šį komentarą.
Vladas Palubinskas rašė...

Urbaitis — labai senos šaknies, dar kai nei slavų, nei germanų nebuvo. Taip, lotyniškai urbonis miestelėnas, bet ką reiškia šaknis lotyniškai? O ką lietuviškai? Ogi urvinti urbinti — gręžti, rausti urvus. Gilioje senovėje būstai (ir sandėliai, kt.) būdavo išrausti kalno šlaite, tokių miestų Pietuose dar išlikę, ir dabar yra.

Vladas Palubinskas rašė...

Žukauskas, Žukas, Žiūkas — greičiausiai yra tas pats Zuokas, o ne būžys. Iki krikšto lietuvių kalba buvo švari, skambi, daininga — be šveplų priebalsių, be Š, Ž. Č ir pan. Beje, iš Zuoko kilęs ir Izaokas.

Vladas Palubinskas rašė...

Vosylius — taip, Василий, Wasil, betgi ir Bazelis (imperatorius, žr. katedra bazilika — kurioje meldžiasi ir pats valdovas). Kokia žodžio kilmė, ką reiškia bazelis lotyniškai, graikiškai? O ką lietuviškai? Ogi vazelis (senovėje buvo ne ž, o z) — vazelis, karalius, vienašio karo vezimo vadeliotojas, karų vilkstinės zygio vedlys, karo vadas.

Vladas Palubinskas rašė...

Vaitkūnas — slavų voj staugimo paguoda potecha? ;-)

Lietuviški asmenvardžiai: Vaidis, Vaidyla, Vaidotas, Vaidminas, Vaidiekus, Vaidkus, Vaidkūnas, Vaidkevičius (d prieš k suduslėja į t), Vaidutis, Vaidulis, Vaidulionis, Vaidiškis, Vaidžius, iš jo Vaičaitis, Vaičiūnas, Vaiškūnas ir nemažai vietovardžių.

Bendrine prasme vaidas buvo taryba, pasitarimas, svarstymas, teismas, o vaidis — teisėjas, tarybos pirmininkas. Teismas ir teisėjas yra Jablonskio (Rygiškių Jono) naujadarai, matyt nebežinojus tikrosios vaido reikšmės, nes po krikšto jis paverstas smerkiamuoju, tik paikiems barniams, triukšmingiems kivirčams vadinti.

Anonimiškas rašė...

Labai šaunu, kai tinklaraštyje gali paskaityti ne tik kas vyksta kaime, bet ir sužinoti ką reiškia viena ar kita pavardė. Įdomu, juk šiaip, nė nesusimąstytume.

Anonimiškas rašė...

o kur Astrauskas?

Vienuolis rašė...

Astrauskas reiškia Astraviskis — kilęs iš Astravo. Tiksliau (anksčiau) Austruva. Austra dabar suprastėjusi, sušveplėjusi į aušrą, nors latviai austrą dar išlaikę. Tad pagal reikšmę Astrauskui artimas Aušrius, Aušrys (Austrys), Rytis.