Žodžiai subiro į pirmąją knygą

,,Negali visko iškalbėti, bet reikia būtinai pasikalbėti,‘‘- tokį autografą į pirmąją savo eilėraščių knygą ,,Negali visko iškalbėti‘‘ įrašė Regina Mineikienė.

Svarbu ne tik kalbėtis, svarbu būti išgirstam. Kai Karrkliniuose naujo daugiafunckinio centro salę užplūdo į knygos pristatymą susirinkę žmonės, galėjai jausti, kad jie girdi ir supranta, ką savo poezija sako paprasta kaimi moteris Regina Mineikienė.

    ,,Tai labai didelis gerumo grūdas‘‘, - rinkinį apibūdino Keturvalakių klebonas Rytis Baltrušaitis, matyt išskaitęs kiekvieną eilėraščių eilutę ir knygą apžvelgęs įvairiais žmogaus būties aspektais.

,,Tai savotiškas jūsų dienoraštis. Jis labai labia atviras. Tuo  savo dienoraščiu jūs dalinatės su didele grupe –žmonių – tai dvasios ženklas“, - kreipdamasis į autorę, jis išsakė tai, kas, ko gero, kirbėjo kiekvieno salėje sėdinčiojo širdyje.

    Tas nuoširdumas, sklindantis iš R. Mineikienės gyvenimo bei jos eilėraščių, paperka savo paprastumu bei tikroviškumu. Nėra jos kūrinėliuose skambių žodžių, plačių mastų – tiesiog tai, ką tą akimirką mato akys ir jaučia širdis. ,,Kai sveikata ir jėgos apleidžia žmogų, tuomet jis vis dažniau remiasi pieštuku į sąsiuvinio lapą. Ir praši užuojautos, paguodos ir stiprybės iš visų. Mintim vis skraido po beribę erdvę‘‘, - ir pati R. Mineikienės kalba nuplaukia kaip eilėraštis.

    Žvelgdama į draugų, pažįstamų, kaimynų, giminaičių veidus autorė sakė nesitikėjusi, kas į pirmosios jos knygos pristatymą susirinks visa Lietuva: atvažiuos tiek žmonių iš Alytaus, Šakių, Marijampolės, Vilkaviškio, Keturvalakių... R. Mineikienės brolis, Lukšių seniūnas Vidas Cikana atvyko netgi su Zyplių dvaro kapelos muzikantais.

    Ne be reikalo renginio kaltininkė kalbėjo, kad labai malonu jausti artimųjų, savo vaikų, draugų palaikymą. Knygą redagavo krikšto dukra Alma Cikanė, savo iliustracijomis papuošė krikštasūnis Robertas Cikana, išleisti padėjo draugės, gimtadieniui nešusios ne dovanas, o vokelį būsimos knygos fondui, taip pat Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algimantas Antanas Greimas, Seimo nario Algirdo Butkevičiaus labdaros ir paramos fondas. Tarp svečių sėdėjo jo pirmininkas Algirdas Neiberka, leidyklos ,,Piko valanda‘‘ vadovas Arūnas Reinikis, Keturvalakių seniūnas Gintautas Urbšys ir pagrindinės mokyklos – daugiafunkcinio centro direktorė Violeta Šaukščiuvienė (R. Mineikienė yra daugiafunkcinio centro darbuotoja), plunksnos bičiuliai iš Vilkaviškio literatų klubo ,,Seklyčia‘‘ bei iš Alytaus ir kt.

    Karklinių seniūnaitės Sigitos Urbaitienės režisuotas ir vestas renginys visus gobė jaukiu bendrystės jausmu. Juo dvelkė ir Karklinių kaimo jaunimo sukurtas trumpametražis filmas apie gyvenvietės kaimynus, gimęs iš seniūnaitės iniciatyvos praėjusią vasarą pavadinti draugišjkos kaiminystės vasara. Jo kūrėjai filme skambėjusią dainą renginyje pakartojo gyvai. Prie bendros nuotaikos labai tiko ir Vilkaviškio muzikos mokyklos kanklininių bei jų vadovės Daivos Venienės sielą skaidrinusios melodijos.

    Visa tai jungė R. Mineikienės kūryba – ir į knygą sugulusi, ir sąsiuvinių lapuose dar likusi. Kitam kartui, kitam susitikimui. Juk, pasak R. Mineikienės, ,,noris dar nors keletą minučių pabūti su visais. Visus apglėbt, visų atsiprašyt, kažko paklaust ar pasakyt. Juk noris taip lengvai kvėpuoti, o negali juk visko iškalbėti...‘‘ O kalbėtis norisi.

Laima Vabalienė, ,,Santaka''

Nuotraukos Dariaus Mineikos