Rausvės ugniagesių komanda
Remiantis statistika, šiais metais gaisrų yra sumažėję, tačiau skaudžiausios pasekmės būna būtent kaimo vietovėse, todėl labai svarbu, kaip greitai ir kokios pajėgos gali atvykti į nelaimės vietą. Todėl mums rajono ugniagesių komandos labai svarbios. Štai Rausvės komanda įsikūrusi Karkliniuose – tai yra pusiaukelė tarp Vilkaviškio, Marijampolės, ir Kalvarijos, tad kilus gaisrui šiose apylinkėse, greičiausiai atskuba Rausvės ugniagesių komanda.
Mus svetingai pasitinka komandos vyr. vairuotojas Algimantas Treikauskas, kuris aprodo savo valdas. Visose rajono ugniagesių komandose pagal visus reikalavimus turi dirbti 9 žmonės, tačiau Rausvės komandoje dirba tik 6-iese. “Vienas išėjęs į pensiją, vienas serga, o dar vienas atostogose. Tai dabar kas antra dieną būname po vieną, nors pamainoje turėtume būti po du. Na, bet kai pinigų nėra, tai dirbame po vieną“, - paaiškina ugniagesys. Deja, dėl mažo finansavimo komandoje atsarginių darbuotojų nėra, kurie galėtų pakeisti atostogaujančius ar sergančius.
„Na situacija pas mus kaip ir visur - trūksta pinigų. Šitą mėnesį gerai, gavome pilną atlyginimą, tačiau praeitą mėnesį gavome tik po 650 litų. Buvo pasibaigęs ketvirtis, trūko pinigų, tai ir padalino visiems po truputį“, - A. Treikauskas nesiskundžia, tačiau ir linksmų gaidų balse nesijaučia.
Šį punktą 2012 metais jau buvo norėta uždaryti, tačiau aplinkinių kaimų gyventojų, bendruomenių ir ūkininkų dėka punktas buvo išsaugotas. Pasak vyr. vairuotojo, Rausvės punktas yra vienas iš geriausių mūsų rajone. „Jeigu pervažiuosite per kitus punktus, pamatysite kaip ten vyrai gyvena, daug prasčiau“, - sako vyr. vairuotojas.
Komanda džiaugiasi turima įranga, kurią supirko vietos ūkininkai. „Kai norėjo mus uždaryti, vietiniai ūkininkai - Karklinių ir Balsupių bendruomenės surinko lėšų ir buvo supirkta nauja įranga, o tuo pačiu, nors pati seniausia, tačiau geriausiai sukomplektuota mašina. Šiemet mašinai jau 40 metų, tačiau įranga atnaujinta. Jei ne žmonių pagalba, būtų viskas – „po mūsų“... - sako vyras.
O kaip senutėlis automobilis, ar dažnai genda - teiraujamės. „Negenda, - atsako. - Na, ir naujoms mašinoms visko būna, o su tarybine ir dar 40 metų sulaukusia. Būna, kad paveda, bet susitaisome. Ir važiuojame.“
Deja, beveik visose komandose ta pati problema – ne visai komandai užtenka aprangų. „Devyniems vyrams turime tik keturias uniformas, todėl dalinamės tarpusavyje. Išeitis ne iš gerųjų – tos uniformos ne kiekvienam tinka – vienam per didelė, kitam per maža. Bet ką padarysi“, - pasakoja Algimantas Treikauskas.
Tokiomis sąlygomis jau ne vienus metus dirbantis Rausvės ugniagesys dėl visų trūkumų tragedijos nedaro: automobilį patys susiremontuoja, aprangas pasidalina, trūkstamus darbuotojus patys užvaduoja, kad tik pateisintų žmonių lūkesčius, ypač tų, kurie padėjo. Tačiau finansavimui vis mažėjant, komandos ateitis neaiški. „Nežinia kaip čia bus, girdėjau, kad liepos mėnesį gal padės vyriausybė, naujas pusmetis bus, tai gal duos ką. O kaip čia iš tikrųjų bus - neaišku niekas“, - trūkčiodamas pečiais sako Rausvės komandos vairuotojas ir optimistiškai pabaigia: Taip blogai, kaip kitur, nėra, dar jei savivaldybė pridėtų truputį lėšų, gyventi būtų galima“.
Pilviškių ugniagesių komanda
Ši komanda turi daugiausiai iškvietimų, kadangi strategiškai įsikūrusi taip pat dviejų rajonų viduryje, tad dirbti važiuoja į visas puses. O ypač jei Vilkaviškyje kas dega, visada kviečiama ši komanda. Praėjusiais metais pilviškiečiai į gaisrus buvo iškviesti 76 kartus. Pilviškiuose vaizdas kur kas geresnis, nei Rausvėje, tačiau vyrai neatrodo labai patenkinti esama situacija. „Ministerija Rausvę norėjo uždaryti, nutraukė finansavimą, o kada neuždarė, tai mums dabar atlyginimus ne pilnus moka, kad Rausvei galėtų išmokėti. Štai praėjusį mėnesį vietoje pilno atlyginimo gavome tik po 650 litų. Mes galvojame, kad šiuo atžvilgiu labai neteisingai elgiasi savivaldybė. Faktiškai, turėjo uždaryti Rausvės komandą“, - piktai kalba Pilviškių ugniagesių komandos vyrai.
Pats vyras ugniagesiu dirba 14 metų. Pasak pilviškiečio, tuomet buvo labai daug gaisrų, o jei gaudavo iškvietimą, būdavo aišku, kad bus vos ne para darbo. „Būdavo, plušėdavome juodai, o va Rausvė jei atvažiuodavo, išpildavo cisterniukę ir važiuodavo namo - jai tai vienos bėdos būdavo, tai kitos. Arba būdavo iš viso neatvažiuodavo. Tai kur čia lygybė?“ - klausia Pilviškių komandos vairuotojas Jonas Jurkauskas.
Neramu darbuotojams ir dėl ugniagesių įrangos, be kurios gaisro metu vyrai kaip be rankų. „Ypač neramu dėl įrangos. Dabar nežinome, kas bus toliau, nei įrangos perka nei nieko. Finansinis trūkumas vis didėja“, - spėlioja vyriškiai. Pagal reikalavimus trasinės žarnos kiekviena komanda turėtų turėti apie 160 metrų, tačiau Pilviškių komanda jos turi tik 100 metrų. „Na štai atvejis - reikalingos žarnos turime tik 100 metrų, o ir ta jau atitarnavusi savo laiką“, - sako Pilviškių komandos vairuotojas Jonas Jurkauskas ir gynėjas-ugniagesys Juozas Povilaika.
Kadangi komanda naujos gesinimo įrangos negauna, tad būtiniausius įrankius tenka pirkti patiems. „Treti metai naudojame gesinimo švirkštą, kurį aš nupirkau“, - sako Pilviškių ugniagesių komandos vyr. vairuotojas J. Jurkauskas. Vyriškis toliau vardija kokių įrankių dar trūksta ir kuriuos patys iš savo lėšų yra pirkę. „Štai yra 5 žarnos, praktiškai trūksta dar 3. O štai šį įrankį naudojame jau trys metai, pirkau jį už savo pinigus. Savo funkcijas, žinoma, atliekame, tik kad jau viskas sena ir rūdija“ , - rodydami savo turimus įrankius guodžiasi ugniagesiai.
Ar nėra padedančių šiai komandai – paklausiame. Juokdamasis ugniagesys pasakoja, kaip nustebo pas juos atvykęs Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka: „Pirmas meras, kiek aš čia dirbu - 15-ti metai, kuris buvo atvykęs apžiūrėti, kaip gyvename, ir nustebo: „o kaip čia gražu“. Tačiau, jei ne amerikiečių rėmėjai, čia vaizdas būtų baisus. Aš ir pasakiau - nesidžiaukit, nes jūs nė piršto čia neprikišę“.
Prieš maždaug 4-5 metus labai daug šiai komandai padėjo Pilviškių metodistų bažnyčia. „Atvažiuoja į ją pasiturintys amerikiečiai, kurie vieną kartą aplankė ir mus, mūsų gaisrinę, kadangi mūsų vieno darbuotojo sūnus kunigauja toje bažnyčioje. Tad atkreipė dėmesį ir į mus. Atvažiavę nupirko visas medžiagas, tereikėjo mums pasidaryti ir susiremontuoti“, - pasakojo J. Jurkauskas ir J. Povilaika.
Pilviškių komanda ir apsirengti turi ką. „Paramos dėka turime aprangas visiems komandos nariams. Vieną kartą atvažiavę svečiai iš Amerikos atsivežė gaisrininką, ir štai jie padovanojo nors ir dėvėtas, bet darbui tinkamas aprangas. Nes praktiškai mes nė rūbų neturėjome, o tos kurias turėjome, buvo apie 15 metų. Batų turime, bet ne visiems, ir tai tokius visai sudėvėtus ir prakiurusius“, - džiaugiasi žmonių parama vyriškiai.
Šios komandos automobilis taip pat senas, apie 40 metų sulaukęs. „Na, mes tai ištisai naudojame automobilį, juk ir dvigubai daugiau iškvietimų, o kitur, kur mažiau važiuoja, tai ir mažiau genda. Jau ir cisternos dugnas išpuvęs, kasmet po du kartus viriname. O ir virinti tą cisterną tenka pas save namuose. Toks ir tas gyvenimas pas mus“, - sako komandos narys Jonas Jurkauskas.
„Jei nepriims radikalių sprendimų, ir jei savivaldybė negerbs šios įstaigos, perspektyvos nusimato liūdnos. Juk seniau šią įstaigą valdžia labiau gerbė, kas dabar atsitiko?“ - klausia vyr. vairuotojas.
Sodėnų ugniagesių komanda
Ilgaamžę istoriją turinčioje, Karakrėslio kaime įsikūrusioje Sodėnų ugniagesių komandoje problemos tos pačios - kaip ir kitose. Komandoje vietoj devynių žmonių dirba tik aštuoni. „Vienas atleistas iš darbo, o ar bus priimtas naujas, priklausys nuo finansavimo“, - sako vairuotojas-ugniagesys Vidas Brokevičius.
Pats Vidas ugniagesiu dirba apie 22 metus, tad matęs ir šilto, ir šalto, situacija per daug stengiasi nesiskųsti. „Darbiniais rūbais dar truputį aprūpinti - yra 4 aprangos, bet keičiamės, dalijamės. Priemonių lyg ir turime dar, užtenka, kiek čia mums reikia. Tik va, su ryšiu kartais būna problemų, buvo žadėta nupirkti nešiojamą raciją, ar kažką panašaus. Bet neišėjo, tai naudojamės savo mobiliaisiais telefonais“, - pasakoja vyriškis.
Paklaustas apie automobilį, ar gerai tarnauja, atsako: „Dabar važiuoja, viskas gerai. Buvo sugedęs, bet prieš kažkiek čia laiko pakeitėme variklį, greičių dėžę. Anksčiau labai vargome, jei reikėdavo kur nors važiuoti.“
„Viskas tobulėja, daug ką reikėtų atnaujinti, pjūklo reikėtų, neturime. Buvo žadėję ir stogą dengti, bet pritrūko matyt pinigų“, - svarsto komandos vairuotojas Vidas.
Pasak ugniagesio, gaisrų padaugėja tik pavasarį, tačiau apskritai - sumažėję. „Manau, daugiausiai iškvietimų turime mes ir Pilviškių ugniagesių komanda“, - sako ugniagesys.
Gražiškių ugniagesių komanda
Atvykus pas Gražiškių ugniagesių komandą, žvilgsnis iš karto užkliūva už grėsmingo vaiduoklio pastato, esančio šalia komandos būstinės. Kaip ir visos komandos, taip ir ši gyvuoja galbūt jau 40 metų, o gal ir daugiau – tai ilgametė komanda, kuri išlikusi ir dabar.
Ugniagesiai taip pat prabyla apie tą pačią problemą, kamuojančią visas komandas. „Komandoje turėtų dirbti 9, tačiau dirba 8 vyrai. Vienas numirė, o įdarbinimas dabar sudėtingas procesas, nes mokymus turi pabaigti Vilniuje. Jei darbo birža siunčia, mokymai nemokami arba dalinai mokami, o šiaip šie mokymai gana nemažus pinigus kainuoja“, - paaiškina situaciją komandos vairuotojas Romas Snabaitis.
Nors ir nelabai gražiose patalpose įsikūrę, bet šios komandos vyrai gali pasigirti, kad automobilis važiuoja. „Automobilis kapitališkai suremontuotas, variklis pakeistas, čia didelių problemų neturime. Na, aišku, senas, tai būna, išlenda tų visokių gedimų. Taisomės pagal galimybes, kaip ir visoje Lietuvoje“, - sako R. Snabaitis.
Nenorėdami daug skųstis, ugniagesiai pasakoja: „Nesame turtingi, bet esame minimaliai apsirūpinę. Aprangų užtenka, dalijamės, bet užtenka, juk nevaikščiojame su jomis visados, ir visi kartu.“
„Aprūpinimas vidutinis, bet gyventi galima“, - trumpai reziumuoja ugniagesys Aivaras Doreika ir vairuotojas Romas Snabaitis.
Komanda įsikūrusi senose kolūkio dirbtuvėse, kurios yra bešeimininkės, dėl to komandai kyla nemažų bėdų. „Mūsų pastatą galbūt ir remontuotų, tačiau jis sublokuotas su pastatu, kuris neturi šeimininkų. Šis bešeimininkis pastatas griūva, o tuo pačiu griauna ir mūsų pastatą, plytos krenta nuo ne mūsų sienos ir dar tuo pačiu skaldo mums ir stogą. Čia bėda labai didelė, tačiau jos neišsprendžia net valdžia. Žadėjo kažkada, kad galbūt mums naują gaisrinę statyt turėtų, tačiau tai tik pažadų lygis. O norint šitą pastatą remontuoti, reikėtų šitą, esantį šalia nugriauti, bet jis neturi šeimininko“, - pasipasakoja R. Snabaitis ir A. Doreika.
Vištyčio ugniagesių komanda įsileisti ir pasikalbėti nenorėjo. „Ko atvažiuosit - mūsų pastatą sugriuvusį fotografuoti? Atsiprašau, bet nei gerų, nei blogų bėdų jums nepasakosiu“, - griežtai atsakė atsiliepęs budintis ugniagesys.
Kaip tokią situaciją ugniagesių komandose vertina ugniagesių viršininkas - Vilkaviškio rajono priešgaisrinės tarnybos vadovas Audronius Stroginis? „Pagrindines funkcijas, be abejo, jie atlieka, tik tų funkcijų atlikimo kokybė labai priklauso nuo to, ką mes turime: žmonių parengimas, turima techninė įranga. Jeigu mašinos yra 35-40 metų senumo, įsivaizduokite, koks jų patikimumas. Tikrai daug yra trūkumų – trūksta ir aprangų, ir įrangų, pačių elementariausių, nešnekant apie kažką „mandresnio“ - šių laikų technikos. Pastatai vargani, griūvantys, o ir darbo sąlygos tikrai labai prastos, bet mes, kaip suvalkiečiai, esame kantrūs. Šiandien dirbame taip. Žmonėms padėti norime kuo daugiau, bet matome, kad galimybės yra gana ribotos“, - pasakojo A. Stroginis.
Vadovas atrodo situaciją vertina realiai ir savo žmones užjaučia, lyg ir supranta, kad problemos neišnyksta jas slepiant nuo visuomenės, tik labai keistai pasirodė toks jo prašymas: „Visas korespondencijas reikia derinti, aš pats skambinu merui arba administracijos direktoriui, ir klausiu ar jie leidžia“.
Dar gerai, kad kilus gaisrui nereikia skambinti merui ir klausti, kurią komandą jis leidžia išsikviesti...
Erika Muraškaitė, vilkaviskis.info
Autorės nuotr.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą