Asta Dūdonienė
Pažiūrėjusi laidą, kreipiuosi į jus visus: trukdykite, neleiskite jai dirbti, nes pridarys dar baisesnių dalykų. Beje, ponia vedėja, kiek žinau, žurnalistė tuo metu irgi dirbo… savo darbą, bet jūs jai neleidote.
Ne tik akys, bet ir širdis ašaromis apsipila galvojant, kad mergaitę per dešimtąjį jos gimtadienį atplėšia nuo ją mylinčios mamos ir išveža į vaikų namus. Tai neabejotinas dvasinis randas visam jos likusiam gyvenimui. Manau, kad net po daugelio metų, skaitydama pasakas savo vaikams, ji tikriausiai visas laumes ir raganas, pavagiančias vaikus iš mamų, įsivaizduos Vilkaviškio vaiko teisių skyriaus vedėjos veidu… ir verks… O kas už tai atsakys? Niekas.
Baisu pasidarė, kai pirmadienio vakarą TV3 televizijoje pamačiau TV Pagalbos reportažą apie šeimos dramą Vilkaviškio rajone. Baisu ne tiek dėl degradavusio tėvo, kiek dėl tų, kurie turėtų padėti: tokie bedvasiai, senu sovietiniu raugu persmelkti valdininkų veidai. „Nesu tas žmogus, kuris pasakytų tai vedėjai, kad grąžintų vaikus“, – baksnodamas į savo riebų pilvą sako savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas. Negali? Tai eik ūkininkauti, atsiras, kas galės… Vaikų likimai laužomi, o jis kalba apie popierius iš teisėsaugos ir apie tai, kad negali nieko padaryti, nes atostogaus…
Vakarų moralės valstybėse tokie valdininkai dar tą patį vakarą būtų gatvėje. Nė kiek neperspaudžiu. Gyvenau kurį laiką Danijoje, mačiau ir supratau, kas yra atsakomybė ir pareigų nevykdymas. Juo labiau po tokio šantažo mamai – „Atsisakykit Gerdos (žurnalistės), jeigu taip darysit, neatgausit iš viso vaikų“. Jeigu mama nemelavo, manau, pareigūnei po tokių žodžių turėtų būti iškelta bent drausminė byla…
Prokuroras, davęs leidimą uždaryti vyrą, stebisi, kodėl vaikai buvo išvežti iš namų, abejoja Vaiko teisių vedėjos sprendimų teisingumu, sako, jog nemato kliūčių, dėl ko mergaitės negali grįžti pas mamą, jam pritaria ir seniūnė – bet ne, yra visų aukščiausioji ponia, kuri mato geriau! Ir niekam nerūpi, kad mergaitės, apsikabinę mamą verkia… Ne dėl blogo tėvo verkia, o dėl ponios veiksmų atimti jas iš mamos… Dabar, kiek žinau, tos mergaitės dar bent mėnesį nematys nei mamos, nei namų, nes joms teikiama psichologinė pagalba Vaiko raidos centre… O kas joms sukėlė tą psichologinę traumą?
Pamenate, kažkur visa tai jau girdėta: „Aš – paviečio dievas! – pasakė garsiai Vakanalijus Vziatkovičius Kruglodurovas, naujai atvažiavęs į Naupilę viršininkas, susirinkusiems save pasirodyt činovninkams.“ (Vincas Kudirka, „Viršininkai“)
Mergaitės apsikabinę mamą verkia, nori namo, nori gyventi su ja, o valdininkai, gindami savo reputaciją, dar drįsta rašyti komentarus, kad reikia atimti vaikus iš tokių šeimų? Taip, mama gal neturi tinkamų socialinių įgūdžių, gal pati neturėjo rūpestingos mamos. Tai ką veikiate visa gvardija ponių, gyvenančių iš prikurtų valdiškų etatų ? Kur jūsų tiek metų darbo rezultatas? Eikite, socialinės darbuotojos, į šeimas ne kailiniuotos, ne su priklijuotais nagais, bet atsiraitoję rankoves ir mokykite, kaip išsiplauti grindis, pasigaminti valgyti, išsilyginti rūbus. Tada gal suprasite ir gausite teisę nuspręsti – gali ta mama auginti vaikus ar ne.
Svarbiausia – komentaruose visus įbauginti ir apginti vedėją, kad turi du aukšto mokslo diplomus! Na ir kas, mielieji, diplomai žmogui nei širdies, nei proto neprideda. O šitų dalykų poniai R. Blažaitienei gal labiausiai ir trūksta. Net įdomu būtų sužinoti, kaip ji savo vaikus „darniai ir pavyzdingai“ užaugino. Manau, kad tokiai vedėjai reikėtų susirinkti klumšelius ir grįžti į savo vyro kliniką, kol dar daugiau „gerų“ dalykų nepridarė…
Netikiu, kad aš tik viena taip manau, kviečiu mamas diskutuoti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą