trečiadienis, kovo 01, 2017

Susipažinkite: didžiausias Lietuvos išdavikas

Straipsnio autorius Arūnas Milašius

Vincas Vitkauskas (Nuotr. iš Istorinio archyvo)

1965 m. kovą Kauno Petrašiūnų kapuose atgulė lietuvis, dviejų armijų generolas, buvęs prieškario Lietuvos kariuomenės vadas. Žmogus kovojęs Pirmojo pasaulinio karo frontuose – gynęs Rusijos imperiją, vėliau liejęs kraują už Lietuvą kovose su bermontininkais ir lenkais. Tačiau, skirtingai nei dauguma aukštų Lietuvos karininkų jis niekada nebėgo į Vakarus, nebuvo išsiųstas į Sibirą ar sušaudytas kalėjime ir palaidotas nežinomame kape.

Vincas Vitkauskas gimė 1890 m. spalio 4 d netoli Pajevonio – dabartinis Vilkaviškio rajonas. Kaip rašo žurnalistas Aras Lukšas, 1916 metais V. Vitkauskas, pasimokęs universitete vos du kursus, mobilizuojamas į Rusijos kariuomenę ir, baigęs karo mokyklą, o vėliau - ir karininkų kursus, atsiduria Pirmojo pasaulinio karo frontuose Austrijoje, Rumunijoje bei Turkijoje. Karo pabaiga būsimą Lietuvos kariuomenės vadą užklumpa Gruzijoje, iš kurios jis 1918 metų pavasarį ir grįžta į Lietuvą. 

Nuo 1919 m. sausio 1 d. Lietuvos kariuomenės savanoris, dalyvavo kautynėse su bermontininkais ir lenkais. Sunkiai sužeidžiamas. 1919 m. lapkričio mėn. suteiktas kapitono laipsnis. 1923 m. dalyvavo Klaipėdos sukilime, Klaipėdos komendantas, majoras.

1923 m. baigė Aukštuosius karininkų kursus. 1925–1927 m. Devintojo pėstininkų pulko vadas. 1926 m. pulkininkas leitenantas. 1927–1930 m. Aukštųjų karininkų kursų lektorius. 1929 m. pulkininkas. 1930 m. baigė Aukštesniųjų kariuomenės viršininkų kursus.

Tačiau karai išdrasko likimus. Ne viskas šviesu buvo ir generolo šeimoje. V. Vitkausko brolis tarnavo prieš Lietuvą kariavusioje Raudonojoje armijoje ir 1919 m. Lietuvoje buvo sušaudytas. Sparčiai kylanti karininko karjera piką pasiekė kai 1940 metų sausio 22 dieną Lietuvos kariuomenės vadui generolui Stasiui Raštikiui išėjus atostogų, prezidentas Antanas Smetona V. Vitkauską paskyrė laikinai eiti šias pareigas. Generolas buvo vienas iš tų, kurie A.Smetoną įkalbinėjo nesipriešinti į kraštą norinčiai žengti Raudonajai Armijai. 

Vincas Vitkauskas (Nuotr. iš Istorinio archyvo)
Jis pasistengė, kad patriotiškai nusiteikę karininkai nepradėtų kovos. Sovietams okupavus šalį, generolui vėl patikėtos tos pačios krašto apsaugos ministro pareigos. Jo pastangomis lietuviška kariuomenė integruota į Raudonąją armija. Prasidėjus karui bėgo į Rusiją, kovojo 16-ojoje lietuviškoje divizijoje. Vėliau ėjo atsakingas pareigas sovietinės Lietuvos institucijose. Įstojo į komunistų partiją. Jo nepalietė represijos, sovietai suteikė generolo laipsnį. Spėjama, kad generolas maždaug nuo 1920 m. buvo užverbuotas sovietinės žvalgybos ir vykdė jos nurodymus. Tai palengvino šalies okupaciją.


1 komentaras:

Anonimiškas rašė...

niekšas