Lietuvos ugniagesiai: tarp prabangos ir skurdo

Parašė Adas Viliušis

Mūsų valstybės viešajame sektoriuje paradoksų ir keistų sprendimų netrūksta. Ypač ryškus disonansas pastebimas Vidaus reikalų ministerijai (VRM) pavaldžiame Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente (PAGD) bei jo buvusių vadovų veikloje. Kol vienoje vietoje taupoma žmonių ir jų turto sąskaita, kitoje – taškomi milijonai sudarant valstybei nuostolingas viešųjų pirkimų sutartis.

Finansinės problemos kamuoja jau seniai

Tačiau pradėkime viską nuo pat pradžių. Nesunku prisiminti, kad dar 2011 metų rudenį šalies savivaldybės iš PAGD sulaukė raštų apie numatomą savivaldybių (nestatutinių) ugniagesių komandų optimizavimą ir siūlymą kiekvienoje iš jų panaikinti po 1–2 komandas. Savivaldybės buvo įspėtos ir apie tai, kad 2012 metais lėšos šioms komandoms finansuoti iš valstybės biudžeto nebus skiriamos, nes jų tiesiog nėra. Taip Lietuvoje buvo užsimota panaikinti net 23 ugniagesių komandas.

Sutaupytus pinigus buvo žadama paskirti likusioms komandoms atnaujinti ir aprūpinti svarbia įranga, mat rajonuose įsikūrę ugniagesiai priversti dirbti nepaprastai skurdžiomis sąlygomis, nemažai jų naudojasi senu inventoriumi ir neretai gendančiais, tarybinius laikus menančiais automobiliais.

Taigi, jau nuo tada gaisrinių punktų finansavimas ir tinkamas jų funkcionavimas tapo ne tik pačių ugniagesių, savivaldybių, bet ir vietinių gyventojų interesu.

Dėl tariamo finansavimo stygiaus skirtingose vietovėse vietiniai žmonės net patys ėmė aukoti pinigus priešgaisrinėms priemonėms įsigyti. Vienas tokių pavyzdžių – Karklinių kaimo (Vilkaviškio raj.) gyventojų finansinė pagalba „Rausvės“ ugniagesių komandai. Už ūkininkų paaukotus pinigus buvo ne tik įsigytas reikiamas inventorius, bet ir suremontuotas 40 metų senumo „GAZ“ automobilis.

Prieš keletą metų Karklinių gyventojai patys ėmė gelbėti kaimo ugniagesių komandą aukodami pinigus būtinai įrangai įsigyti. (Sigitos Urbaitienės nuotr.)

Milijonus kainuojantys įtartini viešieji pirkimai

Vis dėlto, pasirodo, kad pinigų yra ir buvo, tačiau jie jau kuris laikas naudojami neefektyviai. Pavyzdžiui, praeitais metais PAGD vadovas (dabar jau į pensiją išėjęs) Remigijus Baniulis dešimčiai metų pasirašė automobilinių platformų kopėčių nuomos sutartį už beveik 7 milijonus eurų. Pagal sudarytą sutartį, vienų gaisrinės kopėčių nuoma per mėnesį kainuoja 5500 eurų, tad per metus – 66 tūkst. eurų.

„Už tą sumą būtų galima įsigyti penkerias naujas arba septynerias naudotas automobilines kopėčias. Galima nuspirkti, o jie nuomojasi”, – vienoje televizijos laidoje svarstė Lietuvos ugniagesių profesinės sąjungos garbės pirmininkas Saulius Džiautas.

Šią įrangą PAGD nuomoja iš gamybinio ir techninio centro „Iksada“. Pasak S. Džiauto, šioje įmonėje dirba nemažai buvusių pareigūnų, specialistų, kurie kažkada dirbo ir pačiame PAGD.

Dėl šių, galimai neskaidrių, pirkimų sausio pabaigoje VRM pradėjo tyrimą. Sausio mėnesį išplatintame VRM pranešime spaudai abejojama dėl tokių viešųjų pirkimų naudingumo.

„Klausimų kelia sutarčių ekonominis naudingumas. Kopėčios nuomojamos, o ne perkamos išperkamosios nuomos būdu. Pagal dabar galiojančius susitarimus su bendrove ,,Iksada“, bendrovei bus sumokėti per 6 mln. eurų, tačiau kopėčios taip ir netaps ugniagesių nuosavybe“, – rašoma VRM pranešime.

Beje, kopėčių nuoma tai ne vienas toks, įtarimą keliančių PAGD viešųjų pirkimų sandorių. Neseniai ši įstaiga įsigijo keleivinį „Mercedes“ autobusą už 275 tūkst. eurų bei mikroautobusą už 70 tūkst. eurų, kurių vertė rinkoje yra kelis kartus mažesnė.

Iš viso, per 2016 metus viešiesiems pirkimams išleista 25 mln. eurų, kai tuo tarpu visas departamento metinis fondas sudaro 45 mln. eurų, tad nenuostabu, kad pinigų nelieka ne tik būtinam inventoriui įsigyti, bet ir ugniagesių atlyginimams mokėti.