šeštadienis, spalio 15, 2016

Bitėms gresia išnykimas

Pranešimą parašė Adas Viliušis

Kas myli bites, tą ir Dievas myli, byloja lietuvių liaudies išmintis. Perduodami iš kartos į kartą šią patarlę, mūsų protėviai neabejotinai suprato šio šventojo vabzdžio svarbą ir naudą visam pasauliui. Juk bitės, kaip ir Dievas, yra visa ko pradžia – jeigu nebūtų bičių, vargu ar egzistuotų gyvybė Žemėje.

Štai, pasak mokslininkų, net trečdalis maisto, kuriuo minta daugelis mūsų planetos organizmų, yra gaunamas būtent bitėms apdulkinus įvairių augalų žiedus. Ką jau kalbėti apie kitus bičių dėka gaunamus produktus – medų, tradicinėje ir netradicinėje medicinoje naudojamus vaistus bei šilką.

Tačiau dėl kasdieninės žmonių veiklos ir neracionalaus cheminių medžiagų naudojimo žemės ūkyje bičių skaičius pasaulyje gąsdinančiai mažėja. Taigi, kas atsitiktų jeigu vieną dieną Žemėje nebeliktų nei vienos bitės? Kadaise Albertas Enšteinas yra pasakęs, kad žmonija be šių vabzdžių išgyventų ne daugiau negu keturis metus. Įzivaizduokite – bičių netektis tragiškai paveiktų viso pasaulio biologinę įvairovę suardydama gyvūnų mitybos grandinę. Maži paukščiai ir žinduoliai, mintantys uogomis ir augalų sėklomis tiesiog nugaištų iš bado, o kartu su smulkiais gyvūnais žūtų ir jais besimaitinantys plėšrūnai.



Bites pražudo pesticidai

Bites dažniausiai pražudo dideliuose pasėlių plotuose purškiami įvairūs pesticidai t.y. medžiagos skirtos apsaugoti augalus nuo kenksmingų organizmų. Dažniausiai naudojami ir toksiškiausi pesticidai yra insekticidai, skirti kovai su vabzdžiais ir fungicidai, naudojami grybelių sukeltoms augalų ligoms naikinti. Kiekvienais metais, šių medžiagų visame pasaulyje yra sunaudojama apie keli milijonai tonų. Deja, tik vienas procentas šio kiekio atlieka savo tiesioginę paskirtį – naikina kenkėjus ir ligas. Likusi dalis toliau veikia kaip teršalai – patekę į aplinką nuodija gyvus organizmus. Bitėms pesticidai sukelia vystymosi sutrikimus ir apsigimimus, taip pat sutrikdo neurologines funkcijas, todėl pakrinka jų orientacija aplinkoje ir šioms sunku susirasti maisto bei atpažinti savo avilį. Kai kurie insekticidai gali užblokuoti centrinę nervų sistemą, todėl suparalyžuotos bitės miršta.

Derėtų atidžiai perskaityti ir pesticidų cheminę sudėtį

Neretai pesticidų nesibodima naudoti ir namų ūkiuose, todėl prieš juos naudojant kiekvienam derėtų atidžiai perskaityti ne tik instrukcijas, nurodytas pesticidų pakuotėse, bet ir cheminę jų sudėtį. Pasak specialistų, nemažai žmonių, užsiimančių daržininkyste, sodininkyste ar galėninkyste nesidomi, kokių veikliųjų medžiagų yra tam tikro pesticido sudėtyje. Tačiau norint apsaugoti ne tik save, bet ir mus supančią aplinką tam turėtų būti skiriamas labai didelis dėmesys.

Tarptautinė aplinkos apsaugos organizacija „Greenpeace“, vykdanti iniciatyvą „Gelbėkime bites“, įvardija septynias pačias pavojingiausias veikliasias medžiagias, kurios yra pražūtingos ne tik bitėms, bet ir kitiems vabzdžiams, atliekantiems apdulkinimo funkciją. Tai – imidaklopridas, tiametoksamas, klotianidinas, fipronilas, chlorpirifosas, cipermetrinas ir deltametrinas. Lietuvoje yra leidžiama naudoti nemažai pesticidų, kurių sudėtyse yra tiametoksamo, cipermetrino ir deltametrino. Tiametoksamo galima rasti Actara 25 WG insekticide (bulvėms, obelims, kriaušėms ir dekoratyviniams augalams šiltnamiuose apsaugoti). Cipermetrino yra insekticiduose Cyperkill 500 EC (žieminiams ir vasariniams rugiam, kviečiams, kvietrugiams, miežiams, rapsams ir vasarinėms avižoms apsaugoti), Fastac 50 (žieminiams kviečiams, kvietrugiams, vasariniams kviečiams, miežiams, bulvėms, žieminiams ir vasariniams rapsams, žirniams, gūžiniams, žiediniams kopūstams ir pupoms apsaugoti), Fury 100 EW (žieminiams kviečiams, kvietrugiams, vasariniams miežiams, žieminiams ir vasariniams rapsams ir bulvėms). Deltametrinas randamas insektiduose Decis Mega (žieminiams ir vasariniams kviečiams, rapsams miežiams, kvietrugiams, rugiams, taip pat avižoms, žirniams, pupoms, bulvėms, gūžiniams ir žiediniams kopūstams, brokoliams, griežčiams, morkoms, dekoratyviniams augalams, obelims ir kriaušėms apsaugoti), Poleci (žieminiams ir vasariniams rapsams) ir Proteus OD (žieminiams ir vasariniams rapsams, kviečiams, miežiams, kvietrugiams; rugiams, avižoms, bulvėms, kukurūzams, gūžiniams ir žiediniams kopūstams, brokoliams, griežčiams, cukriniams ir pašariniams runkeliams, burokėliams, briuseliniams kopūstams, pupoms, žirniams, morkoms, avietėms ir braškėms apsaugoti).

Bičių mirtingumo lygis Lietuvoje mažas, tačiau kasmet didėja

Kai kuriose pasaulio šalyse bitės yra ties išnykimo riba. Pavyzdžiui dėl taršos ir pesticidų naudojimo Kinijoje bičių beveik jau nebeliko, todėl augalų apdulkinimo funkciją ten atlieka samdomi darbininkai. O štai JAV žemės ūkio departamento duomenimis, šioje šalyje 2015 metais žuvo apie 44 procentai kolonijų. Ačiū Dievui, skaičiai Lietuvoje nėra tokie gąsdinantys. Pagal 2013 metais ES etaloninės bičių sveikatos laboratorijos atliktus tyrimus, Lietuvoje bičių mirtingumas yra pats mažiausias visoje Europos Sąjungoje. Pavasario ir vasaros laikotarpiu, kuomet yra purškiami pesticidai, Lietuvoje žūsta 0.16 procentų bičių kolonijų. Tačiau “atsipalaiduoti” nereikėtų, mat nors ir mažai, bet bičių mirtingumo lygis su lig kiekvienais metais Lietuvoje didėja (palyginkite 2012 – 0,09 procentai).

Kaimo bitininkas ragina žemdirbius būti sąžiningais

Karklinių kaime gyvenantis ir bitininkyste jau beveik dvidešimt metų užsiimantis Jurgis Tekorius sako, kad drastiško bičių mažėjimo savo bityne nejaučia. Anot jo, kiekvienais metais miršta nedidelis skaičius bičių, tačiau tai lemia daug priežaščių, todėl tikrąsias kartais sunku įvardinti. Vis dėlto jis pripažįsta, kad pesticidų naudojimas bitininkams pridaro nemažai problemų. Žinau, kad chemikalais apsinuodijusios bitės sunkiai randa kelią į avilius, o tos, kurios randa dažnai būna „išspirtos” iš jų, todėl atstumtosios greitai numiršta”, – pasakoja bitininkas. Paklaustas, kaip, jo nuomone, būtų galima apsaugoti bites nuo apsinuodijimo J. Tekorius tvirtai teigia, kad žemdirbiai turėtų sąžiningai laikytis pesticidų naudojimo taisyklių ir vasaros metu nuo 4 iki 21 val. nepurkšti žydinčius augalus, kuriuos tuo metu apdulkina bitės.

Kaimo bitininkas J. Tekorius ragina žembdirbius būti sąžiningais naudojant pesticidus. (Nuotr. Kristinos Žalnierukynaitės)

Saugodami bites prisidėsime ir prie penkioliktojo darnaus vystymosi tikslo „Sustabdyti bioįvairovės praradimą“. (Plakato autorius Adas Viliušis)


Komentarų nėra: