Karkliniuose gyvena būsima darnaus vystymosi komunikacijos specialistė

Pranešimo autorius Adas Viliušis

Pasak anglų rašytojo Džono Dono, nė vienas žmogus nėra tarsi atskira sala, kiekvienas esame gabalėlis kontinento, Žemės dalis. Ši frazė vaizdžiai nusako kiekvieno žmogaus, kaip globalaus pasaulio piliečio, svarbą. Tad visai nesvarbu, kokiame pasaulio kraše begyventum, kokios rasės bebūtum, kokiai tautai bepriklausytum, esi labai svarbus norint užtikrinti darną pasaulyje. 

„Atlikdamas tam tikrus veiksmus, pavyzdžiui, kad ir dirbdamas žemę, naudodamasis tam tikrais daiktais, kiekvienas žmogus turi suprasti, kokią įtaką jis daro ne tik bendruomenei, bet ir visam pasauliui”, – mąstyti globaliau ragina karkliniškė Rita Ližaitytė. Nuo šių metų rudens Rita Vilniaus universitete pradėjo studijuoti darnaus vystymosi komunikacijos magistrą ir tikisi, kad studijų metu įgytos žinios jai padės skleisti darnaus vystymosi idėjas ne tik gimtajame kaime, bet ir kur kas platesnėje aplinkoje.

Rita, kas tave paskatino pasirinkti darnaus vystymosi komunikacijos studijas?

Rita Ližaitytė (nuotr. iš asmeninio albumo)

Čia galbūt studijos mane pasirinko, ne aš jas. Baigusi komunikacijos bakalaurą ketinau tobulintis žurnalistikos srityje, tačiau įstoti į žurnalistikos magistrą nepavyko, nes nesusirinko studentų grupė. Kitas pageidavimas buvo darnaus vystymosi komunikacija, ten ir buvau pakviesta studijuoti. Pildydama prašymą, žinojau, kad ši studijų programa ruoš specialistus, kurie kalbės, skatins diskutuoti, dalinsis informacija apie būdus, kaip pasaulį paversti vieta, kurioje žmonijai būtų gera gyventi. Kadangi esu suinteresuota gyventi taikioje, ekonomiškai stabilioje ir švarioje aplinkoje, o taip pat noriu, kad ir mano vaikai tokioje pačioje aplinkoje gyventų, nusprendžiau, kad tokios studijos man ne tik patiktų, bet ir būtų naudingos. Tiesa, ne tik man, bet ir visai visuomenei, kuri nors kiek rūpinasi savimi ir aplinka, kurioje gyvena.

Trumpai papasakok, kuo tavo pasirinktos studijos bus naudingos pasauliui, Lietuvai, mūsų kaimui?

Mano, kaip būsimos darnaus vystymosi komunikacijos specialistės, tikslas bus skleisti žinią apie darnų pasaulio vystymąsi, priversti žmones suprasti, kodėl svarbu tausoti gamtą, atsakingai vartoti, gaminti, dalintis. Lietuva kol kas didelių darnaus vystymosi problemų neturi, tačiau žinant kaip greitai pasaulis vystosi, tos problemos pasieks greitai ir mus. Kita vertus, nors ir neteršiame aplinkos tiek, kiek didžiosios valstybės, gyvename toje pačioje, vienoje Žemėje, kuri yra mūsų visų namai. Todėl Lietuva turi ruoštis iš anksto, o komunikacijos specialistai kalbėdami, skleisdami žinią apie tai turėtų smarkiai prie to prisidėti. Kuo tai naudinga pasauliui? Tuo, kad, jeigu Lietuva keisis į gerąją pusę, bendras pasaulio darnaus vystymosi lygis pakils, nes, kaip ir minėjau, esame vieni nuo kitų priklausomi.

Tavo nuomone, kokie darnaus vystymosi tikslai yra svarbiausi Karklinių kaimo gyventojams?

Kalbant apie gamtą ir aplinkosaugą, svarbiausia yra atsakingas žemės dirbimas. Kadangi kaime plačiai vykdoma žemės ūkio veikla, kuri smarkiai prisideda prie neigiamų aplinkos pokyčių, labai svarbu, kad žemdirbiai dirbtų atsakingai, kad būtų sustabdyta dirvožemio degradacija ir biologinės įvairovės nykimas. Žiūrint iš ekonominės pusės, kaime vienas svarbiausių darnaus vystymosi tikslų turėtų būti darbo vietų užtikrinimas ir sklandžios ekonomikos gyvavimas. Kol kas kaime to labiausiai trūksta. Tuo tarpu žiūrint į socialinę dimensiją – labai svarbi taikios ir tolerantiškos visuomenės plėtra, nes kaimo gyventojams svarbu gyventi darnoje, nesipykti ir draugiškai bendrauti. Tik kaimynas padės didžiausioje bėdoje ir varge bei pasidžiaugs sėkme. Vis dėlto, vieni be kitų šie tikslai yra nieko verti. Tik įgyvendinant juos kartu galima tikėtis darnaus pasaulio ir kaimo vystymosi.

Kaip manai, kaip jaunas mūsų kaimo žmogus galėtų prisidėti prie šių tikslų įgyvendinimo?

Jaunas? Na, jei jis ne ūkininkauja tai sunkiai pakeis ūkininkų nuomonę apie jų daromą žalą gamtai. Ūkininkams svarbiausia yra ekonominė nauda. Vis dėlto, jei namie vaikai kalbės, pasakos tėvams, kad jų vykdoma veikla galbūt neleis džiaugtis gamtos turtais anūkams, galbūt kažkas pasikeis. Svarbiausia kalbėtis, dalintis žiniomis ir kartu ieškoti sprendimų. Tik realūs veiksmai skatina imtis pokyčių. Darbo vietas jaunam žmogui kurti kaime galbūt bus sunku, bet įmanoma. Kaip ir sakiau, realūs veiksmai priveda prie pokyčių, todėl reikia mažiau kalbėti, daugiau daryti. Kalbant apie gyvenimą taikoje, viskas labai paprasta – visi turėtume elgtis vieni su kitais taip, kaip norėtumėm, kad kiti su mumis elgtųsi. Tuomet klausimo, ką daryti, kad užtikrintume taikų bendravimą kaime, nekiltų.