pirmadienis, spalio 31, 2016

ES skatina ūkininkauti darnoje su gamta

Specialiai Karklinių tinklaraščiui darnaus vystymosi komunikacijos magistrantė, karkliniškė Rita Ližaitytė

Karklinių laukai (Nuotr. Viliaus Kulikausko)
Praėjusio amžiaus mokslininkai stebėdami spartų žmonių skaičiaus augimą pasaulyje prognozavo, kad jau XXI amžiaus pradžioje žmonija nepajėgs išsimaitinti. 

Vis dėlto jie nenumatė, kad mokslas ir technologijos vystysis taip greitai, kad maisto sugebėsime užsiauginti tiek, kiek nepajėgsime suvalgyti. Deja, nepaliaujama žemdirbystė, chemikalų, trąšų naudojimas dirvą nualino taip, kad žemė tokių gamybos ir vartojimų tempų greitai nebeatlaikys. Jei nesustosime, net ir inovatyvių technologijų dėka žemėje niekas nebegalės augti. Todėl Europos Sąjunga suprasdama ekologinės katastrofos pavojų, 2011 metais pradėjo raginti ūkininkus vykdyti  palankesnę aplinkos atžvilgiu žemės ūkio veiklą, kitaip žalinimo programą, kuri prisidės prie kovos su klimato kaita.

Miestai – teršalų klanas?

Viena didžiausių klimato kaitos problemų – klimato šiltėjimas. Daugiausia jį lemia atmosferoje besikaupiančios anglies dioksido dujos, kurios veikia panašiai kaip šiltnamio sienelės, sulaikydamos saulės skleidžiamą šilumą ir neleisdamos jai išsisklaidyti į atmosferą. Daugelis šių dujų susidaro natūraliu būdu, tačiau didesnė dalis jų į atmosferą patenka dėl žmogaus veiklos. Transportas, pramonės gamyklos, deginama anglis, nafta, dujos šių kenksmingų, klimato šiltėjimą lemiančių dujų, pagamina daugiausiai. Todėl asmenys, organizacijos, skatinančios tausoti aplinką ir kovoti su klimato šiltėjimu, dažniausiai ragina gamyklas, pramonės įmones gamybą organizuoti taip, kad į aplinką būtų išmetama kuo mažiau teršiančių dujų, taip pat iškastiniu kuru varomus automobilius skatina keisti į alternatyvias transporto priemones. Tiesa, dėl to, kad gamyklos, intensyvūs transporto taškai daugiausiai telkiasi miestuose, aplinkos priešais dažniausiai įvardijami miestai ir jų gyventojai.

Būtina gelbėti nualintą dirvą

Deja, prie neigiamos aplinkai veiklos ne ką mažiau prisideda ir kaimų gyventojai. Ten oro kokybės rodikliai vasarą galbūt geresni, tačiau žiemą, prasidėjus kūrenimo sezonui, situacija tampa sudėtinga. Dauguma sodybų kaimuose šildosi degindamos anglį arba durpių briketus, kurie degdami į aplinką išmeta didelius kiekius anglies dvideginio. Kaime taip pat važinėja iškastiniu kuru varomos transporto priemonės, negana to, čia vystomas žemės ūkis, kuris prie klimato kaitos procesų taip pat smarkiai prisideda. Iš pažiūros nekaltos karvės ir avys taip pat prisideda prie klimato kaitos procesų  virškindamos pašarą, kuomet išsiskiria dideli kiekiai metano dujų. Tačiau tai nėra blogiausia. Kur kas sudėtingesnė situacija yra su dirvožemiu. Dėl nesubalansuoto mineralinių trąšų kiekių, chemijos naudojimo, dėl tinkamai nevykdomos sėjomainos žemė nusilpo. Anksčiau vidutiniškai 3,2 proc. Lietuvos dirvožemio sudariusio humuso šiuo metu randama mažiau nei 2,5 proc. Dirva pati savaime neatsigauna, jai reikia pagalbos ir laiko. Tačiau žmogus laiko turi nedaug ir rezultatų nori greitai, todėl dirvą „gerina“ ir ją gelbsti naudodamas trąšas. Deja, pabertos trąšos neatstato sugriautos ir nualintos dirvos. Būtent todėl ES ūkininkus pradėjo skatinti vykdyti palankesnę aplinkos atžvilgiu žemės ūkio veiklą – žalinimą.

Nauji reikalavimai

ES žemdirbiai žalinimo programą vykdo nuo 2011 metų, tačiau 2014 m. norintiems gauti tiesiogines išmokas ji tapo privaloma. Taigi ūkininkai, vykdantys žalinimo programą, turi laikytis tokių reikalavimų: įvairinti pasėlius, išlaikyti daugiametes pievas, tausoti ekologiniu požiūriu svarbias vietovės – griovius, medžių grupes, miškelius, tvenkinius ir kūdras. Taigi, programos dėka pasėliai Lietuvos ūkininkų laukuose ėmė įvairėti, padaugėjo daugiamečių ganyklų ir pievų plotai, buvo aktyviau pradėtos saugoti ekologiniu atžvilgiu svarbios vietovės. Situacija Keturvalakių seniūnijos laukuose taip pat pamažu gerėja, nes žemdirbiai, norėdami gauti tiesiogines ES išmokas, prisideda prie žalinimo programos įgyvendinimo. Keturvalakių seniūnijoje net 1074 ha bendro 8490 ha žemės ūkio naudmenų ploto užima daugiametės ganyklos bei pievos, 936 ha plote auga žirniai ir pupos (azotą kaupiantys augalai, kurie dirvą azotu praturtina natūraliai). Vis dėlto, žalinimo programa kol kas nepateisina ES aplinkos tausojimo lūkesčių, todėl siekdama efektyvesnių rezultatų, Europos Komisija nuo 2017 m. prašo ūkininkų paisyti naujų žalinimo programos reikalavimų.


  • Žemės ūkio ministerija informuoja, kad dabartiniame reglamento keitimo projekte, kuris yra paskutinėje derinimo stadijoje (numatyta įsigaliojimo data – 2017 m. kovo mėn.) numatyti šie pagrindiniai pakeitimai:
  • Kraštovaizdžio elementų deklaravimo lankstumas – nebelieka maksimalių galimų dimensijų reikalavimo, elementai galės ribotis vienas su kitu, taip pat užteks, kad elementas tik ribotųsi su pareiškėjo ariamąja žeme tam, kad jis būtų tinkamas ekologiniu atžvilgiu svarbių vietovių (EASV) užskaitai;
  • Pirminiame siūlymo rinkinyje buvo numatyta, kad pūdyme negali būti vykdoma žemės ūkio veikla bent 9 mėnesius per kalendorinius metus, tačiau EK, sulaukusi nemažai prieštaravimų, sušvelnino reikalavimą iki 6 mėnesių laikotarpio (preliminarus laikotarpis – nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki birželio 30 d.);
  • Norint atitikti EASV reikalavimus, kitąmet bus galima deklaruoti augalus iš ilgesnio mišinių sąrašo, t. y. bus užskaitomi visi mišiniai su sąlyga, kad baltyminiai augalai juose bus dominuojantys – jų negalės būti mažiau kaip 51 proc;
  • Praplėstas žolinio įsėlio augalų sąrašas. Nuo šiol jį galės sudaryti tiek Naudmenų klasifikatorius III grupės baltyminiai žoliniai augalai, pvz. gryni dobilai, tiek ir visos kitos žolės, deklaruotinos kodu GPŽ. (2016 m. įsėlio negalėjo sudaryti grynos baltyminės žolės);
  • Pareiškėjui suteikiama daugiau laisvės prižiūrint palaukes, kurios skirtos EASV. Palaukės turės būti sutvarkytos tokiu būdu, koks yra priimtiniausias ūkininkui, nebelieka 2016 m. galiojusios nuostatos, kad palaukėse galimas tik mulčiavimas;
  • Taip pat pirminiame siūlymo rinkinyje buvo numatyta, kad posėlis turėtų būti išlaikomas ne trumpiau nei 10 savaičių, tačiau EK ir šiuo klausimu nusileido bei sutrumpino laikotarpį iki 8 savaičių;
  • Daugiausia nepasitenkinimo ir priešpriešos sulaukė EK siūlymas aplinkosauginiais tikslais uždrausti augalų apsaugos produktų naudojimą EASV plotuose (azotą kaupiančių augalų, pūdymo ir įsėlio bei posėlio plotuose). Nutarta, kad šio reikalavimo įgyvendinimas nukeliamas iki 2018 m., o tai suteikia daugiau laiko deryboms pasiekti mūsų ūkininkams naudingesnį sprendimą.
Karklinių laukai (Nuotr. Viliaus Kulikausko)

Komentarų nėra: