Kaimo ugniagesiai: geresnės priemonės, geresni darbo rezultatai

Straipsnio autorė Eglė Mičiulienė, Vilkaviškio krašto lairaštis „Santaka“

Dar visai neseniai Vilkaviškio rajono prieš gaisrinė tarnyba išgyveno labai sunkų periodą. Narstyta skurdžios ugniagesių komandų bazės problema, buvo sprendžiamas net vienos komandos išlikimo klausimas. Tačiau jau kurį laiką kaimo gaisrininkai gyvena visai kitomis nuotaikomis.

Viršininkas Audronius Stroginis kartu su ugniagesiu Laimūnu Venckūnu dar kartą patikrino, kaip puikiai veikia modernūs gaisriniai švirkštai. (Autorės nuotr.)

Iš sutaupytų lėšų

2012–2014 m. rajono ugniagesių biudžetas buvo sumažintas ir iš penkių esamų kaimo komandų lėšų buvo skirta tik keturioms iš laikyti.

Penktąją apskritai buvo užsimota panaikinti. Savivaldybei priklausančios Priešgaisrinės tarnybos viršininkas Audronius Stroginis džiaugiasi, jog tuometinis spaudimas buvo atlaikytas, visas komandas pavyko išsaugoti, o dabar jau antrus metus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas jas visas ir vėl finansuoja. Iš pasitaisiusio biudžeto praėjusiais metais netgi įsi gyta įvairių būtinų dalykų.

– Metus užbaigėme labai sėkmingai. Į natūraliai atsiradusius penkis tuščius etatus (kas išėjo į pensiją, kas darbą paliko dėl sveikatos) naujų darbuotojų nepriimta. Lyginant su praėjusiais metais, kilo mažiau gaisrų, sumažėjo iškvietimų skaičius. Visa tai taip pat leido sutaupyti nemažai lėšų, o už jas visiškai apsirūpinome būtina priešgaisrine įranga.

Tiesa, ji dar nevisa atvežta, kai kurios priemonės dar atkeliaus iš Lenkijos, Čekijos, Prancūzijos, Vokietijos, – kalbėjo A. Stroginis. Pirmiausiai ugniagesių bazė aprūpinta pakankamu kiekiu priešgaisrinių žarnų – jų įsigyta papildomai, kad grįžus iš gaisro ir išplovus gumines žarnas būtų galima padžiauti, o ne šlapias, kaip anksčiau, krauti į automobilį.

Kiekvienai komandai nupirkti ir penki kokybiški prancūziški gaisriniai švirkštai, užsakyta kitų būtiniausių darbo priemonių, kurių ugniagesiams iki šiol trūko.

Nauja apranga

Vienas iš pagrindinių pernai tarnybos įsigytų pirkinių – ugniagesių darbo drabužiai. Naujovė kaimo gaisrinėse bus kasdieninės darbo uniformos – rajono kaimo gaisrininkai jų niekada neturėjo. Iki šiol į darbą vaikščiodavo kas su džinsais, kas su sportiniais drabužiais, žodžiu, rengėsi kaip išmanydavo.

– Kaip priešgaisrinės tarnybos pareigūnai vaikšto apsirengę mėlynomis uniformomis, lygiai taip pat gražiai dabar atrodys ir kaimo ugniagesiai. Užsakytos pilnos uniformos, striukės, kepurės – bus visai kitas vaizdas, – džiaugėsi A. Stroginis.

Papildomai nupirkta 12 komplektų apsauginių rūbų, kuriais vilkėdami ugniagesiai dirba gaisro metu. Užsakyta ir naujos specialiosios avalynės.

– Jau praėjo tie neseni laikai, kai keliems ugniagesiams reikėjo dalytis viena pora batų. Dabar trūksta tik šalmų – jų kiekvienoje komandoje yra po du. Vieno kaina – gerokai per 100 eurų, tad nupirkti papildomus 30 individualių šalmų išeitų nemaža suma. Tačiau tai nėra skubos reikalas, šalmai – ne batai, jais vyrai dar gali ir pasikeisti.

Įstatymo absurdas

Vis dėlto pastatais ir priešgaisriniu transportu kaimo ugniagesių komandos pasigirti negali. Jų vadovas teigė, jog jei ir šiemet finansavimas nesumažės bei pavyks su kaupti lėšų, pagrindinis dėmesys bus skiriamas šioms dviem sritims gerinti.

– Tačiau tai – jau ne vien pinigų problema. Esame biudžetinė įstaiga ir, pagal galiojančius įstatymus, negalime įsigyti pagrindinių priemonių, t.y. negalime pirkti nieko, kas kainuoja daugiau negu 500 eurų. Brangesnių pirkinių galėtume įsigyti tik iš Savivaldybės lėšų, pritarus rajono Tarybai. Bet papildomo finansavimo iš Savivaldybės jau antri metai negauname.

Apie šią problemą kalbama ne vien mūsų rajone, tad tikimės, kad bus pakoreguoti įstatymai, apribojimai bus panaikinti, ir sutaupę lėšų galėsime įsigyti tai, ko mums labai reikia, – kalbėjo A. Stroginis.

Anot viršininko, jei šiais metais tarnyba nebūtų pirkusi visų jau minėtų darbo priemonių, sutaupytų pinigų būtų beveik užtekę įsigy ti dviem nenaujoms priešgaisrinėms autocisternoms.

Seniausias – 43 metų

O kaimo ugniagesių automobilių bazė, kaip žinia, yra labai nekokia. Visoms autocisternoms – apie keturias dešimtis metų. Seniausias, jau sulaukęs garbių 43 metų – Rausvės komandos automobilis, nors išlaikytas dar palyginti gerai.

Vieni dažniausiai iš kviečiamų Pilviškių gaisrininkų (į gaisrus ir gelbėjimo darbus pernai vyko 55 kartus) važinėja su pačios prasčiausios būklės autocisterna, pagaminta prieš 35 metus. Anot viršininko, jos vaizdas – graudus ir, jei ne auksarankiai vyrai, per praėjusią vasarą kelis kartus virinę vandens talpyklą, nežinia, kuo reikėtų važiuoti į gaisrus. Tokio paties senumo ir daugiausiai važinėjančios Sodėnų komandos automobilis. Pernai per metus ši komanda buvo iškviesta 72 kartus.

Tiesa, yra dar viena problema – naujieji automobiliai nebetilptų į senus gaisrinių garažus. Tad pirmiausiai reikėtų sutvarkyti pastatus, o jie priklauso rajono Savivaldybei. Taigi ir šioje srityje belieka laukti palankių rajono valdžios sprendimų.

Veikla – neatlygintina

Viena iš didžiausių permainų kaimo gaisrinių gyvenime pernai buvo ugniagesių savanorystės įteisinimas.– Daugiausiai savanorių yra Keturvalakių krašte, tad ten jų daugiausiai ir vyko į gaisrus. Iš viso rajone turime 33 savanorius, o gaisruose iki šios dienos yra dalyvavę apie 15 žmonių.

Kol kas jokio atlygio jiems nemokame, nes pati savanorystės esmė – neatlygintina veikla, – pasakojo A. Stroginis. Anot jo, norinčių gaisruose savanoriauti žmonių atsiranda ir šiuo metu: praėjusią savaitę kreipėsi žmogus iš Pajevo nio krašto, du jaunuoliai buvo atvykę iš Klausučių.

– Tačiau kol kas nieko neplanuojame, nes nežinome, kokie laukia metai finansiniu požiūriu. Juk net ir nemokama savanorystė mums kainuo ja: reikia žmones apdrausti, sumokėti už sveikatos patikrinimą, nupirkti ženklelius, galbūt reikės didinti ir aprangos kiekį, – kalbėjo vadovas.

Tokie žarnų tilteliai, kokį pademonstravo ugniagesys Albinas Barauskas, nupirkti visoms komandoms. (Autorės nuotr.)

Lygis kyla

Tarnybos viršininkas džiaugiasi, jog pernai buvo įgyvendintas dar vienas iš jo užsibrėžtų tikslų: visi dar neturėję kvalifikacijos darbuotojai Gaisrinės saugos asociacijos pagalba ją įgijo (išskyrus 5, kurie artimiausiu metu ruošiasi išeiti iš darbo dėl pensinio amžiaus).

Anksčiau kvalifikacijos buvo reikalaujama tik iš statutinės tarnybos žmonių. Gale metų atlikus patikrinimą įsitikinta, jog kaimo ugniagesių žinių lygis – smarkiai pakilęs.

– Smagu, kad vyrai dirba, stengiasi, kad per paskutinius penkerius metus tikrai galime pasidžiaugti gerėjančiais darbo rezultatais. Manau, kad esant tokiai situacijai ir žmonės gali jaustis saugesni, – kalbėjo A. Stroginis.

Straipsnio šaltinis: http://www.santaka.info/?sid=37616