Karklinių dvaro istorija

Karklinių dvaro fragmentas

Kadaise Karklinių dvaras buvo didžiausias Keturvalakių valsčiaus dvarų, po Valavičių dvaro, buvo Karklinių majoratas. 1918 m. majoratai buvo paskelbti Lietuvos nuosavybe, nes daugelį jų kitataučiai pasitraukdami paliko. Vykdant žemės reformą majoratai buvo konfiskuoti be jokio atlyginimo. XIX a. pabaigoje dvaras priklausė dvarininkui Fiodorui Bergui. 1905 m. įvyko dvaro darbininkų streikas.XX a. pradžioje Karklinių majoratas su visais palivarkais užėmė 720 ha plotą. O prieš Pirmąjį pasaulinį karą dvaro savininku buvo žydas Motkė. Po I-ojo Pasaulinio karo dvare atsidarė mergaičių žemesnioji žemės ūkio mokykla.Vėliau, atkūrus Lietuvai nepriklausomybę, Karkliniai buvo patikėti danų ūkininkams, kurie turėjo parodyti lietuvaičiams, kaip reikia šeimininkauti. Tačiau trečio dešimtmečio pradžioje kažkas uždegė dvaro kluoną. Danai, gaisrą įvertinę kaip įspėjimą, iš Karklinių išvyko. Prasidėjus žemės reformai žemės buvo išdalintos. Žemės gavo savanoriai Mičiulis, Kalinauskas ir kt., 10 ha skirta Keturvalakių klebonijai. Pakajų stogas dengtas gontais . Prie paradinių durų stovėjo keturios kolonos su stogeliu. Iš vieno galo buvo pastatyta uždara medinė veranda. Pakajus supo gražus parkas, kurį nuo 1927 m. ėmė prižiūrėti Marijampolės „Vargdienių seserų" vienuolynui priklausančios namų ruošos, vėliau Žemesniosios žemės ūkio mokyklos moksleivės. Ėmus kurti kolūkius, buvo nugriauti kumetynai: du mediniai, po vieną akmeninį ir molinį. Pakajuose, panaikinus žemės ūkio mokyklą, buvo įkurta kolūkio salė, gyvenamieji butai. Ilgą laiką jie tarnavo Karklinių pradžios mokyklai.

Daugiau skaitykite ,,Karklinių istorijoje"
Informacija iš www.vezimas.lt

Karklinių dvaro darbininkai pokario metais per rugiapjūtę

Buvęs Karklinių dvaro svirnas (dabar)